Grįžti į viršų
openDetali paieška
➤ Detali paieška
Pavadinimas* arba Įmonės kodas

Prekinis ženklas*
Atstovas*
Galiojantis PVM kodas
   Kontaktinė informacija
Telefonas
+370    
Faksas
+370    
Mob. telefonas
+370    
El. paštas
Interneto puslapis
   Adresas
Miestas
Gatvė Namo nr.

 
close Suskleisti close
Vartotojo vardas   
Slaptažodis  Pamiršau slaptažodį
Registracija
LT EN

Creditreform Naujienos

Atsiskaitymo vėlavimų sumažėjo: kalta ekonomika ar ES direktyva?

2018-10-10
Suskleisti...


Lyginant su 2015 metais, šiemet Lietuvos įmonių, patyrusių mokėjimo už prekes ar paslaugas vėlavimų, sumažėjo nuo 68 iki 55 proc. Kieno indėlis čia didesnis? Gero ekonomikos stovio ar ES direktyvos, skirtos kovai su pavėluotais mokėjimais?

„Europos Komisija dėmesį ES įmonių atsiskaitymų gerinimui rodo jau nuo 1995 m., o pirmoji tam skirta direktyva buvo priimta dar 2000 metais, – aiškina įmonių mokumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – dabar veikia ES direktyva Nr. 2011/7 dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, galiojanti nuo 2011 m. vasario 16 d. Iki 2013 m. kovo 16 d. minėtos direktyvos nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę, taigi ir į Lietuvos teisę. Šis ES teisės aktas skirtas užtikrinti kreditoriams, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, ir suteikti priemones, leidžiančias jiems veiksmingai pasinaudoti visomis teisėmis, kai sumokėti – vėluojama. Be to, skolininkams grasinama pritaikyti griežtas priemones, kurios atgrasytų nuo vėlavimo mokėti arba sutartyse nustatyti pernelyg ilgus mokėjimo terminus.“

Kaip parodė Europos parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto š.m. rugsėjo 21 d. posėdžio ataskaita, situacija su mokėjimais tarp verslo subjektų iš tiesų pagerėjo. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) duomenimis, vidutinis mokėjimo terminas ES sumažėjo nuo 56 dienų 2011 m. iki 34 dienų 2018 m. 

„Tačiau taip tvarkingai atsiskaitoma ne visose ES šalyse ir ne visuose ekonomikos sektoriuose, – sako S.Žilinskas, – mokėjimų už paslaugas ir prekes vėlavimai dažnesni pietinėse ES narėse. Ironiška, kad Lietuva, kaip esanti piečiausiai iš Baltijos šalių, pagal mokėjimų kokybę taip pat atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tiesa, įmonių, patyrusių mokėjimų vėlavimus, kaip rodo EPRS informacija, pas mus 2018 m. buvo apie 55 proc., kai Estijoje tokių būta per 80 proc. Vėluojančių susimokėti taip pat daugiau kai kuriuose specifiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, maisto ir gėrimų prekyboje, statyboje, IT ir telekomunikacijose, pramonėje ir t.t. Pastebėtina, kad įtakos mokėjimų tvarkingumui taip pat turi skirtingos kreditoriaus ir debitoriaus svorio kategorijos. Smulkūs tiekėjai pinigų iš stambių pirkėjų dažnai turi palaukti ilgiau.“

Kokia pagerėjimo priežastis?

„Nors direktyva veikia jau nuo 2011-ųjų, jos kūrėjai vis dar nėra įsitikinę dokumento veiksmingumu, – teigia UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius ir cituoja Europos Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir tarybai: „Kol kas yra nedaug įrodymų, kad Direktyva turėjo apčiuopiamos įtakos įmonių likvidumui ir palengvino tarpvalstybinę prekybą. Be to, dėl įvairiopų pavėluoto mokėjimo priežasčių, ir toliau bus sudėtinga nustatyti, ar stebimas permainas vietoje lemia vien Direktyva, ar ir kiti veiksniai, kaip antai apskritai pagerėjusios ekonominės sąlygos.“ Dar viena priežastis laurus dėl pagerėjusių atsiskaitymų atiduoti kylančiai ekonomikai, o ne direktyvai, tai, kad apie ją žino tik mažiau nei trečdalis iš ES veikiančių verslų. Jei imsime Rytų Europą, girdėjusių apie Pavėluotų mokėjimų direktyvą priskaičiuosime dar mažiau.

Nepaisant viso to, atsiskaitymų vėlavimas tebėra labai opi ir svarbi problema visoms ES įmonėms. Kaip teigia Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, vėluojantys mokėjimai iki šiol yra vieno iš keturių bankrotų Europos Sąjungoje priežastis, o 6 iš 10 verslų už paslaugas ir prekes vis dar moka vėliau nei nurodyta sutartyje.

Jei ateitų krizė

Regis, Pavėluoto mokėjimo direktyva akivaizdžiau įrodytų savo naudą, jei ekonomika ES tikrai atsidurtų krizėje, apie kurią pastaruoju metu itin daug kalbama, – mano „Creditreform Lietuva“ direktorius, - kaip rodo tyrimai, itin dažnos vėluojančių mokėjimų priežastys – piktybinis mokėjimų už paslaugas ir prekes vėlinimas. Tokia vėlavimų priežastis dažna ir normalioje ekonomikoje, o sunkmečiu, visuotinai trūkinėjant tarpusavio atsiskaitymams, pagunda sumokėti vėliau, ypač jei tiekėjas mažas ir priklauso nuo didelio pirkėjo, dar didesnė. Vienoje vietoje įsimetus neatsiskaitymų vėžiui, metastazės netruktų pasklisti po visą verslo sistemą, juk įmonės viena su kita glaudžiai susijusios. Todėl būtent čia ir labiausiai praverstų minėtas Europos Sąjungos dokumentas. Juolab dabartiniu metu siūloma trumpinti standartinį mokėjimo terminą, pagreitinti ir supaprastinti PVM grąžinimo procedūras, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui, o taip pat siekti, kad kreditoriai automatiškai gautų delspinigius ir kompensaciją, jei atsiskaitymai vėluoja.

Beje, EPRS duomenimis, mokėjimų vėlavimo sumažinimas viena diena leistų Europos įmonėms sutaupyti apie 158 mln. EUR finansavimo išlaidų, o atsiradusios papildomos lėšos padėtų išlaikyti dar 6,5 mln. darbo vietų Europoje.


Rodyti daugiau...

Ekonominei krizei – dešimt metų. Kaip gyvena krizės „bendraamžės“

2018-09-14
Suskleisti...


Iš daugiau kaip 8 tūkstančių įmonių, įregistruotų 2008 m., dabar gyvuoja mažiau nei pusė. Tarp jų – šiandien garsios bei stiprios kompanijos, teigia įmonių rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai.

„Lygiai prieš dešimt metų, 2008 m. rugsėjo 15 d., JAV žlugus investiciniam bankui Lehman Brothers, prasidėjo tarptautinė ekonominė krizė. Taip teigia užsienio ekspertai, – pasakoja bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – Lietuva ekonominį sunkmetį pajuto ypatingai aštriai. Jei paskutinį 2007 m. ketvirtį bedarbių būta tik 4 proc., tai po metų jau 7,8 proc., 2009 m. – 15,5 proc., o 2010 m. bedarbystės lygis pasiekė visus 17,2 proc. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 15 proc. Triuškinantis smūgis teko šalies verslui. Štai jei 2007 m. turto areštus patyrė 3784 įmonės, tai 2008 m. jau 6020, o 2009 m. – net 9597. Bankroto bylų 2008 m., lyginant su 2007-aisiais, pagausėjo 57,9 proc., o 2009 m. augimas sudarė dar 92,6 proc., iki 1843. Ypač nesaldu buvo toms įmonėms, kurios gimė tais pačiais metais, kaip ir tarptautinė krizė.“

Tarp krizės „bendraamžių“ – žinomi vardai

Per visus 2008-uosius buvo įregistruota per 8 tūkst. įvairių juridinių formų subjektų. Jei skaičiuosime valstybines, biudžetines, savivaldybių įmones bei įstaigas ir dar pridėsime bendrijas, šis skaičius išaugs dar labiau. O jei ties 2008 m. rugsėjo 15 d. nubrėšime ribą, pamatysime, kad iki oficialios krizės „pradžios“ kas mėnesį vidutiniškai buvo įregistruojama 23, o jai prasidėjus – 20 juridinių subjektų. Daugiausiai įmonių – net 3167 – savo veiklą pradėjo Vilniaus savivaldybėje. Kauno miestas nuo sostinės atsiliko daugiau kaip triskart, o Klaipėda nuo Kauno kone dvigubai.

Natūralu, kad dažniausiai buvo registruojamos uždarosios akcinės bendrovės. Bendrame gimusių 2008 m. būryje jų dalis siekia 70 proc. Tarp jų tokios dabar žinomos įmonės, kaip „Deichmann avalynė“, „Lietuvos energija“, „Malsena Plius“, „Estrella Baltics“, „Lords LB Asset Management“ ir kitos.

Antroje vietoje seka individualios įmonės, trečioje – asociacijos, tarp kurių ir Respublikinė draudėjų asociacija, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos kariuomenės karininkų klubas, Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacija, Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Į penketuką taip pat pateko viešosios įstaigos bei labdaros ir paramos fondai. Įdomu, kad 2008 m. įregistruotos ir keturios partijos. Tiesa, iš jų iki šiol veikia tik Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Fronto partija, Leiboristų partija ir Tautos prisikėlimo partija jau kuris laikas išregistruotos.

Įdomu, kad rūšiuojant įmones pagal veiklą, paaiškėja, kad prieš 10 metų populiariausia buvo užsiimti didmenine bei mažmenine prekyba, taip pat pastatų statyba, narystės organizacijų veikla, sausumos transportu bei specializuotos statybos veikla. Tokios veiklos įmonių įstatuose buvo įrašomos dažniausiai.

Kas pralaimėjo...

Verslo specialistai žino – jaunoms įmonėms patys sunkiausi pirmieji keli metai. Būtent tuomet vyksta pagrindinė kova dėl įmonės išlikimo. Gimusioms tais pat metais kaip ir krizė, šį užduotis buvo dar sunkesnė. Tad nieko nestebina, jog apie 30 proc. įmonių per dešimt metų teko apsilankyti teismuose, o turto areštus patyrė apie ketvirtadalis visų tada registruotų ūkio subjektų. Beje, vienai „laimingajai“ teko net 52 turto areštai. Sunkios gyvavimo sąlygos lėmė, kad šiuo metu iš registro jau išbraukta daugiau kaip 1,3 tūkst. įmonių, gimusių 2008-aisiais. Dar per 360 iš registro išnyks artimiausiu metu, nes yra bankrutavusios, bankrutuojančios arba likviduojamos. Dar kitos, tokios kaip UAB „Prisma LT“, tiesiog užsidaro, nes palieka Lietuvos rinką. O pažvelgus į verslus, registruotus prieš dešimtmetį, dar įdėmiau, pamatysime, kad šiai dienai per 3 tūkst. įmonių neturi jokio personalo, tad greičiausiai veikia tik formaliai. Beje, įmonių tuštėjimo metas tęsiasi. Štai 2016 m. pradžioje personalą turėjo beveik pusė kompanijų, registruotų 2008 m., o 2018 m. rugsėjį – tik 40 proc.

O kam pasisekė

Tačiau tarp pradėjusių gyvuoti krizės gimimo metais atrasime ir tokių, kam šiandien labai neblogai sekasi. Štai net 23 proc. įmonių, iš registruotų 2008-aisiais, dabartiniu metu valdo transporto priemones. Kiek mažiau nei trečdalis visų registruotų įmonių šiandien įvertintos kaip vidutinės ar dar mažesnės rizikos, o 4 proc. turi įvertinimą CrefoCert Stabilus, liudijantį, kad verslas ne vienus metus veikia stabiliai.

Per dešimtmetį, praėjusį nuo įsiregistravimo, kai kurios įmonės gerokai išaugo – tiek pajamomis, tiek personalu. Šiandien daugiau kaip 30 mln. eurų pajamų metine apyvarta gali pasigirti bendrovės „Malsena plius“, „Saurix kuras“, „Elektrum Lietuva“, „ICG farma“, „prekybos namai BMZ Baltija“, „Eurochem logistics International“, „Sodrugestvo Baltija“, „B Group“ ir kitos.

Personalą iki kelių šimtų ar net tūkstančių darbuotojų išaugino „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ (2924), bendrovės „Amber Food“ (1063), „Skandinaviska Enskilda Banken, Vilniaus filialas“ (1018), „Čili pica“ (647), „DXC Technology Baltic“ (380) ir „Olego transportas“ (301).

Iš viso 2008 m. įregistruotose įmonėse šiuo metu darbuojasi beveik 33 tūkst. darbuotojų.

Ar dosnios krizės „bendraamžės“

Nors ne viena kartu su ekonomine krize veiklą pradėjusi įmonė šiandien gali pasigirti puikiais rezultatais, tik septynios kompanijos savo darbuotojus pamalonina atlyginimais, viršijančiais 3 tūkst. eurų (iki mokesčių). Jei skaičiuosime vidutinio atlyginimo įmonėje vidurkį per septynis šių metų mėnesius, didžiausių vidutinių algų septintuke išsirikiuos bendrovės „Civinity“ (4479 EUR), „IDS Borjomi Europe“ (3971 EUR), „Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialas“ (3451 EUR), „Classic Jet“ (3281 EUR), „Aco Nordic“ (3193 EUR), „Eaton Electric“ SIA atstovybė (3077 EUR) ir „Charter Jets“ (3028 EUR). Dar 27 verslai savo darbuotojams moka vidutines algas, viršijančias 2 tūkst. eurų. Iš viso bent vieną darbuotoją šiandien samdo per 3,2 tūkstančius įmonių – krizės „bendraamžių“.


Rodyti daugiau...

Gyventojų bankrotai Europoje: Lietuva - reitingų gale

2018-08-31
Suskleisti...


Lietuva gali girtis, kad pagal privačių asmenų bankrotų gausą užima paskutines vietas Europoje. Tačiau tai daugiau ne lietuvių atsargumo, o ilgų ir sudėtingų bankrutavimo procedūrų pasekmė, teigia bendrovės „Creditreform Lietuva“ ekspertai.

„Didelis asmens bankrotų kiekis šalyje jokiu būdu nereiškia, kad joje prasta ekonominė situacija, ar kad šios šalies gyventojai prasčiau moka tvarkytis su finansais, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ kreditų analitikė Evelina Baslyk, - didžiąja dalimi privačių bankrotų gausa priklauso nuo šalyje priimtų įstatymų, reguliuojančių šią procedūrą. Mat jei bankroto tvarka gana paprasta, santykinai neilgai trunkanti, tuomet šioje šalyje fizinių asmenų bankrutuoja daugiau, ir ne tik šalies gyventojų, bet ir atvykusių iš kitų ES šalių, kur bankrotas kur kas sunkesnis. Tai atsispindi ir statistikoje. Štai iki Lietuvai įsivedant privataus bankroto institutą tautiečiai skolų kuprą nusimesdavo Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ar net Čekijoje. Tarp finansinių problemų turinčių lietuvių šios šalys populiarios ir dabar. Tad vertinant privačius bankrotus svarbiau žiūrėti ne į absoliutų skaičių, o į tai, kiek bankrotų padaugėjo ar sumažėjo per metus. Būtent šis rodiklis geriau parodo ekonominį klimatą šalyje, nors vėlgi su išlygomis.“

Kaip rodo 2017 m. privačių bankrotų statistika, daugiausiai fiziniai asmenys bankrutavo jau minėtoje Jungtinėje Karalystėje (17,6 bankroto 10 000 gyventojų) ir Čekijoje (20,3). Tiesa, pirmojoje, matyt, dėl Brexito (skolininkai skuba pasinaudoti palankiais JK bankroto įstatymais, kol šalis dar ES narė), bankrotų pagausėjo 9,3 proc., o Čekijoje fiksuotas sumažėjimas penktadaliu. Taip pat verta paminėti, kad Vakarų Europoje pagal bankrotų gausą dešimčiai tūkstančių gyventojų Jungtinę Karalystę lenkia Švedija (19). Priedo, lyginant su 2016 m., privačių asmenų šioje šalyje bankrutavo net 54 proc. daugiau. Tačiau, jei imsime absoliučius skaičius, Britanijoje bankrutavo 112 592 fiziniai asmenys, o Švedijoje – tik 19 023.

Iš devynių Vakarų Europos šalių, kurių informaciją turi „Creditreform International“, trijose privačių bankrotų kiekis pernai augo, o šešiose – krito. Iš viso Vakarų Europoje pernai metais iškelta 234 664 asmens bankrotai.

Lietuva iš Vidurio ir Rytų Europos šalių pagal gyventojų bankrotų koncentraciją atrodo geriausiai. Pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR Finansų ministerijos duomenis, pernai metais pas mus iškeltos 466 bylos fiziniams asmenims. Palyginimui, už Lietuvą mažesnėje Latvijoje tokių būta 1535, Estijoje – 505. Tas pats ir rikiuojant šalis pagal privačius bankrotus dešimčiai tūkstančių gyventojų. Lietuvoje tokiam kiekiui gyventojų teko 1,6, Latvijoje – 7,7, o Estijoje – 3,8 fizinio asmens bankroto. Prisiminkime, kad dar iki atsirandant galimybei gyventojams bankrutuoti Lietuvoje, ne vienas lietuvaitis dokumentus bankrotui vežė į Latviją. Būtent ten bankrutavo dainininkas Andrius Rimiškis. Ir dabar pas „braliukus“ latvius, kaip teigia specialistai, bankrutuoti paprasčiau nei Lietuvoje. Tačiau, jei žiūrėsime bankrotų dinamiką, tai Lietuvoje pernai metais, palyginti su 2016-aisiais, fiziniams asmenims iškelta 2,6 proc. daugiau bylų. Nediduką augimą matome ir Latvijos privačių bankrotų statistikoje, o kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse privatūs asmenys bankrutavo rečiau.

Nuo 2013 m. kovo 1 d., kuomet įsigaliojo Lietuvos Fizinių asmenų bankroto įstatymas, iki šių metų pradžios bankroto bylos Lietuvoje buvo iškeltos 1854 asmenims, tačiau tik 265 iš jų (14,3 proc.) bankroto procedūra jau yra pabaigta. 2017 m. duomenimis, daugiausiai fizinių asmenų bankroto procesų pradėta Vilniaus apskrityje (32 proc.). Tas nenuostabu, nes čia didžiausias ekonominis aktyvumas. Tačiau antroje vietoje turime ne Kauno, o Klaipėdos apskritį (27 proc.). Kaunas ir apylinkės eina tik treti, atsilikę nuo Klaipėdos vos ne dvigubai. Regis, daryti verslą prie jūros gerokai rizikingiau nei Lietuvos vidury.


Rodyti daugiau...

Ant „Sodros“ grindų“ Lietuvos verslas nepaslydo

2018-07-17
Suskleisti...