Grįžti į viršų
openDetali paieška
➤ Detali paieška
Pavadinimas* arba Įmonės kodas

Prekinis ženklas*
Asmuo*
Galiojantis PVM kodas
   Kontaktinė informacija
Telefonas
+370    
Faksas
+370    
Mob. telefonas
+370    
El. paštas
Interneto puslapis
   Adresas
Miestas
Gatvė Namo nr.

 
close Suskleisti close
Vartotojo vardas   
Slaptažodis  Pamiršau slaptažodį
Registracija
LT EN

Creditreform Naujienos

Milijonas darbuotojui, arba kiek efektyvios lietuviškos įmonės

2018-06-12
Suskleisti...

Tarp didžiausias pajamas vienam darbuotojui generavusių įmonių – energetikai, didmenininkai, o taip pat tik kelis asmenis samdančios kompanijos. Tokius duomenis pateikia UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai.

„Apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui, parodo, kiek produktyvi yra įmonė ir kaip efektyviai ji panaudoja turimus išteklius, – aiškina įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. – JAV kompanija „Craft“, išanalizavusi didžiausių JAV kompanijų S&P 500 sąrašo duomenis, nustatė, kad daugiausiai pajamų vienam įmonės darbuotojui vidutiniškai teko energetikos sektoriuje, mažiausiai – pramonėje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis didžiausia vidutine 2016 m. apyvarta vienam darbuotojui, atmetus finansų sektorių, išsiskyrė taipogi energetikos įmonės, o mažiausia – teikiančios apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Dar mažiau pajamų teko švietimo sektoriaus įmonėms, tačiau tyrime jų neliesime, nes didžioji jų dalis nėra komercinės. Dėl verslo specifikos taip pat neanalizavome finansų ir draudimo sektoriaus įmonių.“

Milijonai vienam

Bet jeigu imsime po dešimt konkrečioje Lietuvos ūkio šakoje registruotų įmonių, kurios 2016 m. turėjo didžiausią apyvartą ir nebuvo nuostolingos, įspūdingiausiomis pajamomis – 112,7 mln. eurų – vienam darbuotojui galėtų pasigirti perdirbtų aliejinių produktų didmena užsiimanti UAB „Aliejynas“. Tiesa, įmonėje ir yra tiktai vienas darbuotojas. Verslų, kur vienam ar keletui dirbančiųjų tenka milijoninės sumos, Lietuvoje galima rasti ir daugiau.Ypač tai pasakytina apie pagrindinių buveinių ir verslo konsultavimo sektorių. Štai AB „Achemos grupė“ vienam darbuotojui uždirbo 17,4 mln. eurų apyvartos, UAB „Koncernas SBA“ rodiklis siekė 5,8 mln. eurų, o UAB „Koncernas Vikonda“ – 15,6 mln. eurų.

Siekdami optimizuoti mokesčius ir verslo valdymą, Lietuvos verslininkai holdinginių kompanijų yra pristeigę ir kitose ūkio šakose. Tad dažnai gali būti, kad didžiulės pajamos vienam darbuotojui reiškia, jog prieš mus – įmonių grupę valdanti ir visas grupės pajamas ar net pelną akumuliuojanti bendrovė. Apyvarta vienam darbuotojui gali būti didesnė ir dėl veiklos specifikos. Pavyzdžiui, aptarnavimo versluose žmogaus rankų poreikis kur kas didesnis nei, tarkim, energetikoje ar didmeninėje prekyboje.

Būtent didmeninėje prekyboje, pirmajame trejetuke, be jau minėto „Aliejyno“, randame ir daugiau itin mažai personalo turinčių įmonių, kurių apyvarta vienam darbuotojui stulbina. Štai medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių prekybos UAB „Nord Projects“ vieninteliam darbuotojui tenka 29,1 mln. eurų, o greito apyvartumo prekėmis prekiaujančios UAB „TRT-trade“ – 28,6 mln. eurų metinės apyvartos. Nors vidutinės pajamos, tenkančios vienai šio sektoriaus įmonei, anot Statistikos departamento, sudaro tik 126,5 tūkst. eurų.

Turtingieji energetikai

Energetikos sektoriuje daugiausiai pajamų vienam darbuotojui 2016 m. generavo UAB „Inter RAO Lietuva“ (5,6 mln. eurų) ir UAB „Elektrum Lietuva“ (3,6 mln. eurų). Šiame sektoriuje dirbančiajam teko vidutiniškai teko 180,8 tūkst. eurų apyvartos.

Iš žemės ūkiu, gyvulininkyste ir miškininkyste užsiimančių verslų didžiausia apyvarta vienam dirbančiajam išsiskiria kooperatyvas „Agroaves Group“ (2,4 mln. eurų darbuotojui). Kasyboje ir karjerų ekploatavime – AB „Dolomitas“ (185,8 tūkst. eurų). Dirbančiam šioje šakoje vidutiniškai tenka tik 72,9 tūkst. eurų. Apdirbamoje gamyboje didžiausia apyvarta darbuotojui gali pasigirti AB „Orlen Lietuva“ (2,4 mln. eurų), kai sektoriaus vidurkis siekia 83,3 tūkst. eurų.

Iš vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo įmonių didžiausiomis pajamomis vienam darbuotojui gali pasigirti Všį „Užstato sistemos administratorius“ (822,6 tūkst. eurų) ir UAB Kuusamet (558,8 tūks. eurų), kai visos šakos vidurkis 2016 m. sudarė 43,3 tūkst. eurų.

Kur rankų darbo daug

Statyboje daug rankų darbo, todėl vidutine apyvarta vienam darbuotojui (42 tūkst. eurų) sektorius nespindi. Tačiau nėra ko skųstis AB „Panevėžio statybos trestas“, kurio darbuotojui tenka 537,9 tūkst. eurų įmonės pajamų, o UAB „Axis technologies“ šis rodiklis siekia 326,3 tūkst. eurų. Transporto ir saugojimo veiklos rekordininkė yra UAB „Girteka Logistics“ (983,7 tūkst. eurų). Vidutinis šio sektoriaus įmonių rodiklis – 67,8 tūkst. eurų.

Maitinimo ir apgyvendinimo kompanijos pagal vidutines pajamas darbuotojui (18,97 tūkst. eurų) dalinasi paskutines reitingo vietas, tačiau UAB „Karolinos turas“ sugebėjo vienam darbuotojui pasiekti net 175,9 tūkst. eurų apyvartą. Antroje vietoje – UAB „Viešbutis Lietuva“ su 57,2 tūkst. eurų, o trečioje – McDonald’s restoranus Lietuvoje valdantis “Premier Restaurants” (30,7 tūkst. eurų).

IT sektorius kukliai

Informacijos ir ryšių sektoriaus įmonės tiek Lietuvoje, tiek ir JAV, pagal uždirbtas pajamas vienam dirbančiajam kiek netikėtai atsidūrė arčiau sąrašo pabaigos. Vis dėlto bendrovės „Mediafon Carrier Services“ 2016 m. apyvarta vienam darbuotojui siekė beveik 1,8 mln. eurų. O jei imsime dešimt didžiausią apyvartą turėjusių tik programavimo kompiuteriais įmonių, daugiausiai pajamų vienam darbuotojui uždirbo UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ (81,9 tūkst. eurų) ir UAB „Baltnetos komunikacijos“ (64,7 tūkst. eurų). Nors skaičiavimo metodikos, rinkų išsivystymo lygis ir apskaitos standartai gerokai skiriasi, imkim ir palyginkim: JAV milžinės „Apple“ šis rodiklis siekia 1,9 mln. dol (apie 1,8 mln. eurų), o „Microsoft“ – 748 tūkst. dol. (apie 710 tūkst. eurų).

Administracinėje ir aptarnavimo veikloje vidutinė apyvartos dalis, tenkanti vienam darbuotojui, siekė kuklius 30,2 tūkst. eurų, tačiau bendrovėje „Hoegh LNG Klaipėda“, kuri Lietuvai nuomoja suskystintų dujų laivą „Independence“, kiekvienam iš trijų jos darbuotojų teko 16,9 mln. eurų, antrą vietą su 3,2 mln. eurų užėmė UAB „ME trailers“, užsiimanti sunkiasvorių variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamąja nuoma.

Meninės, pramoginės veiklos ir poilsio organizavimo sektoriuje į TOP trejetuką pagal veiklos efektyvumą pateko tik azartinius lošimus organizuojančios kompanijos. UAB „Olifėja“ apyvarta vienam darbuotojui 2016 m. viršijo 4 mln. eurų. Nuo jos nedaug atsiliko UAB „Euloto“ (3,6 mln. eurų). Trečioje vietoje su 632 tūkst. eurų įsitaisė UAB „Top Sport“. Įdomu, kad Statistikos departamento paskaičiuota vidutinė apyvarta vienam šio sektoriaus darbuotojui, buvo gana solidi ir sudarė 76,5 tūkst. euro.


Rodyti daugiau...

Statybininkai naują sezoną pasitinka pakiliai

2018-05-24
Suskleisti...

Nors statybinių kompanijų ir pačių statybininkų mažėja, statybos darbų apimtys toliau pučiasi. Tiesa, pagrindiniu varikliu tapo ne gyvenamųjų, o infrastruktūros objektų statyba, teigia įmonių kreditingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva.

“Naują sezoną Lietuvos statybos sektoriaus atstovai pasitinka optimistiškai, - sako bendrovės “Creditreform Lietuva” verslo analitikė Alina Rauktytė, - praėjusiais metais statybos darbų atlikta net 12,5 proc. daugiau, jei lyginsime su 2016-aisiais. Pajamos pasistiebė 25,1 proc., kuo statybininkai ženkliai pralenktė kitus ūkio sektorius. Stipriai augusios pajamos gerokai viršijo dėl padidinto MMA ir Sodros “grindų” didėjusius atlyginimus bei toliau besipučiančias statybinių medžiagų kainas, todėl ir statybos sektoriaus pelnas pernai buvo net 39,2 proc. daugiau nei užpernai. Pelningų įmonių dalis statybos sektoriuje 2017 m. , išskyrus pirmąjį ketvirtį, laikėsi ties 50 proc.

Be to, visa tai pasiekta mažesnėmis jėgomis nei 2016 m. Juk statybos įmonių sumažėjo 7,9 proc., iki 7064, o jose dirbančiųjų – 4,9 proc. iki 88800. Visame Lietuvos ūkyje darbdavių skaičius susitraukė tik 1 proc., o darbuotojų sumažėjo puse procento. Tai rodytų, kad Lietuvos statybos sektorius stambėja, bet taip pat kyla minčių dėl išaugusio šešėlinio darbo bei didesnio emigrantų išnaudojimo. Dėl sparčiai augančios imigracijos iš Ukrainos Vyriausybėje jau imta kalbėti apie kvotas darbuotojams iš užsienio, tarp kurių ir statybininkai.

Pasikeitė ir pagrindinis statybos įmonių pajamų šaltinis. Gyvenamųjų būstų rinkoje pasiūla ima viršyti paklausą, tad tokių pastatų statybos apimtys per metus krito 4,5 proc., užtat gerokai daugiau pastatyta inžinerinių statinių (augimas 17,8 proc.) – akivaizdu, kad Lietuva skuba panaudoti ES pinigus, kurių po 2020 m. gali ir nebelikti. Nuo infrastruktūros objektų neatsilieka ir komercinių pastatų statyba, kurios apimtys ūgtelėjo 16,1 proc. Gyvenantys Vilniuje tą pastebi plika akimi.