Back to top
openAdvanced search
➤ Advanced search
Name* or Company code

Trademark*
Representative*
Valid VAT code
   Contact information
Telephone
+370    
Fax
+370    
Mobile phone
+370    
E-mail
Website
   Address
City
Street House No.

 
close Close close
User name   
Password  Forgot Your password
Registration
LT EN

Creditreform News

Patikima informacija padės išsklaidyti abejones dėl partnerio Kinijoje ekonominės "sveikatos"

2019-01-10
Collapse...

Pastaruoju metu vis daugiau šnekama apie sunkėjančią Kinijos ekonomikos padėtį, kurią veikia ne tik prekybos karas su JAV, tačiau ir bjūrantis bendras pasaulio ekonomikos „klimatas“. Visgi situacija nėra tokia vienareikšmiška.

„Lietuvos verslas vis aktyviau dirba su Kinijos įmonėmis. Ir įmonių, ir valstybės lygiu dedamos nemažos pastangos atverti šią milžinišką rinką lietuviškoms prekėms, - pasakoja tarptautinės bendrovės „Creditreform Lietuva“, vertinančios įmonių kreditingumą, direktorius Saulius Žilinskas, - Statistikos departamento duomenimis, jei per 2017 m. į Kiniją lietuviai eksportavo prekių už 179,1 mln. eurų, tai per dešimt 2018 m. mėnesių eksportas siekė 158 mln. eurų. Tiesa, kiniškų prekių importas į Lietuvą per tą patį laikotarpį eksportą viršijo daugiau kaip puspenkto karto (718,6 mln. eurų). Auga ir tiesioginės Lietuvos verslo investicijos Kinijoje. Jei 2015 m. pabaigoje jos sudarė 11,19 mln. EUR, tai 2017 m. – jau 43,49 mln. eurų.“

Bankrotų daugėja

Tikriausiai ne vieną Lietuvos verslininką, dirbantį su Kinija, paskutiniu metu neramina blogėjanti šios šalies ūkio padėtis, kurią lyg ir patvirtintų augantys Kinijos įmonių bankrotų skaičiai. Per pirmą 2018 m. pusmetį bankrutuojančiomis pasiskelbė 6 932 kinų įmonės, kai per visus 2017 m. tokių buvo 10 195, o 2016 m. – 4 081.

Tačiau Kinijos verslo ekspertas Wiliam Bastiaan, dirbantis su „Creditreform International “, verslo bankrotų skaičiaus augimo kol kas nelaiko reikšmingu Kinijos ekonomikos rodikliu. „Šioje šalyje registruota per 80 mln. įmonių, tad keli ar net keliolika tūkstančių bankrotų atrodo itin kukliai. Iš kitos pusės, kinai nemato nieko bloga imti ir restruktūrizuoti savo veiklą: seną įmonę ar įmonių grupės dalį palikti likimo valiai, o jos vietoje įkurti naują – be neigiamos „uodegos“. Būtina atsižvelgti ir į kitokį nei Europoje verslininkų mentalitetą, taip pat didelę valdžios įtaką verslui. Tad oficialiai veikiančių, o realiai mirusių kompanijų tarp minėtų 80 mln. yra tikrai milijonai. Todėl tiesiog būtina prieš užmezgant verslo santykius išsiaiškinti, su kokia įmone turite reikalų,“ - pataria W.Bastiaan.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad „šiuolaikinė“ Kinijos verslo teisė pradėta faktiškai nuo aštuntojo dešimtmečio, o modernus bankroto įstatymas priimtas tik 2006-aisiais, tad kol kas verslo veiklos reglamentavimo sistemoje dar daug spragų, kurios lopomos, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi. Be kita ko, anot Kinijos Nacionalinės vystymo ir reformų komisijos, dėl gerokai ūgtelėjusios bankrotų statistikos didelė dalis kaltės tenka jos pradėtai „įmonių-zombių“ uždarymo ar prijungimo prie stipresnių ūkio subjektų programai. Būtent taip vadinamos leisgyvės valstybinio kapitalo įmonės, kurių gyvybę jau kuris laikas palaiko tik valstybės skiriamos dotacijos, valstybinių bankų kreditai ir kitokia pagalba.

Kare kenčia maži

Didžiausią dabar vykstančio Kinijos-JAV prekybos karo įtaką, anot eksperto, patirs vidutinės ir mažos Kinijos įmonės, turėjusios glaudžių verslo ryšių su didžiausia Kinijos eksporto rinka. Didžiosios Kinijos kompanijos sėkmingai tvarkosi su šia problema kurdamos dukterines įmones už Kinijos ribų ir eksportuodamas į JAV iš ten.

„Lietuvos verslo partneriai Kinijoje – daugiausiai smulkūs ir vidutiniai ūkio subjektai, - pastebi Saulius Žilinskas, - tiesa, patys lietuviai neretai mano dirbantys su didelėmis kompanijomis, tačiau iš tikro Kinijos įmonių klasifikacija pagal dydį (šalia apyvartos ir turto) gerokai skiriasi nuo priimtos Europos Sąjungoje. Štai, pavyzdžiui, Kinijos transporto sektoriuje maža įmone laikoma ta, kurioje dirba iki 500 darbuotojų, o statybų srityje mažos įmonės gali turėti iki 600 dirbančiųjų. Lietuvoje mažomis vadinamos tos įmonės, kurios įdarbina iki 50, o vidutinėmis, kuriose triūsia iki 250 žmonių.“

Informacijos trūksta

Dar viena nemaža Kinijos problema – informacijos apie įmones trūkumas. Būtent patikimos statistikos deficitas neretai pakiša koją vertinant Kinijos įmonių ekonominę būklę. Jei nemažai Kinijos verslo gigantų yra listinguojami tarptautinėse biržose ir pateikia gana daug informacijos apie save, tai apie smulkius ir vidutinius Kinijos verslus išsamios ir aktualios informacijos gali pasiūlyti ne tiek daug tarptautinių verslo informacijos tiekėjų. Dar mažiau jų sėkmingai tvarkosi su specifine Azijos šalims būdinga problema: kompanijų pavadinimai registracijos dokumentuose nurodomi hieroglifais, kurie į vakariečiams suprantamos abėcėlės raides verčiami (transkribuojami) nesilaikant griežtų taisyklių, todėl vienos ir tos pačios kinų įmonės pavadinimas gali vienaip skambėti jos pačios laiškuose vakarų partneriui ir kiek kitaip Kinijos verslo subjektų duomenų bazėje.

Kada verta suklusti

Ketinantiems artimiausiu metu megzti verslo santykius su Kinija ar čia jau kurį laiką dirbantiems verta nuodugniau pasidomėti partneriais, jei jie užsiima statyba, statybinėmis medžiagomis, metalais, popieriumi, tekstile ar teikia paslaugas. Dangus niaukstosi ir elektronikos, mašinų bei inžinerijos, vartojimo prekių, chemijos, automobilių prekių gamybos sektoriuose. Kinijos Nacionalinės vystymo ir reformų komisijos duomenimis, šalies įmonės kol kas gausiausiai bankrutuoja Kinijos Guangdžou, Nankino ir Hangdžou provincijose.


Read more...

Būstą internete įmonės įgyja dar negimusios

2018-12-11
Collapse...

Kone pusė naujai besikuriančių Lietuvos įmonių savo virtualia buveine pasirūpina pačios būdamos dar tik savo kūrėjų galvose. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos įmonių valdomų interneto puslapių analizė, kurią pirmą kartą Lietuvoje atliko UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai.

 „Kaip nurodo įstatymai, kiekviena įmonė Lietuvoje pradėdama veiklą turi turėti bent vieną - registracinį adresą, – aiškina bendrovės, renkančios ir analizuojančios informaciją apie Lietuvos verslą, „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – nemažai verslų turi dar ir antrą, kuriuo įmonė realiai ir būna įsikūrusi. Tačiau ir vienas, ir kitas atsiranda tuomet, kai juridinis subjektas įregistruojamas „Registrų centre“. O kaip parodė mūsų analitikų pirmą kartą Lietuvoje atliktas verslo interneto puslapių tyrimas, vidutiniškai 48,3 proc. įmonių, kurios buvo įregistruotos per pastaruosius dvejus metus ir kurios šiuo metu turi interneto namus, jais pasirūpino dar iki savo įsisteigimo. Imant dvidešimties metų laikotarpį, įmonių, virtualius namus susikūrusių dar iki gimimo, būta tik 8,6 proc. Spurtas fiksuojamas pastaraisiais metais, mat vertinant per dešimt paskutinių metų įkurtas įmones, interneto puslapių, įkurtų prieš atsirandant juridiniam subjektui, rodiklis dar siekė vos 11,5 proc.“

Domenai – trumpi ir ilgi

Tokį ankstyvą susirūpinimą įmonės virtualia atstovybe internete galima paaiškinti vis didesne interneto svarba verslo žinomumui ir sėkmei. Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, Lietuvoje šiuo metu įregistruota per 192 tūkst. .lt domenų, priklausančių ir įmonėms bei įstaigoms, ir privatiems asmenims. Skubėti įregistruoti kompanijos buveinę internete skatina ir tai, kad rasti neužimtą gražų ir trumpą interneto domeną tampa vis sudėtingiau, o juk taip pat ar panašiai turėtų vadintis ir pati įmonė. Verta atkreipti dėmesį, kad, matyt, sunkiausia bus sugalvoti dar neįregistruotą septynių ar aštuonių raidžių pavadinimą, prasidedantį „s“ arba „a“ raide. Kaip rodo .lt domeno administratoriaus domreg.lt duomenys, būtent tokių domenų Lietuvoje priskaičiuojama daugiausiai.

Beje, neretai įmonės neapsiriboja viena svetaine internete ir užregistruoja po keletą ar net keliasdešimt domenų. Tarp valdančių didžiausias interneto adresų kaimenes sutinkame ne vieną svetainių kūrimo, prieglobos paslaugas teikiančią įmonę, tačiau gerą apetitą „nekilnojamam turtui“ internete turi ir kitokie verslai. Būtina paminėti, kad pirmą sykį „Creditreform Lietuva“ sudarytoje duomenų bazėje skaičiavome tik jau įkeltus interneto puslapius, o ne „rezervuotus“ adresus, kurių fiziškai dar nėra pasauliniame voratinklyje. Su 773 domenais pirmauja UAB „Elektroninė prekyba ir Ko“, 256 turi UAB „Office System“, 161 – UAB „Business Hive Vilnius“, 121 – UAB „Informacijos linija“, 117 – UAB „Baltic Tours Group“. Kauno technologijos universitetas valdo 71, Vilniaus universitetas – 55, UAB „Delfi“ – 66, o UAB „15min“ – 55 interneto vardus.

Į .lt jau nebetelpa

Natūralu, kad daugiausiai įregistruota domenų su lietuviška galūne .lt, tačiau gražių ir trumpų pavadinimų badas, o taip pat ir lietuviškų verslininkų ambicijos dirbti tarptautiniu mastu vis labiau augina ir domenų su kitokiomis galūnėmis registravimą. Tačiau lietuviškų puslapių su populiariausia pasaulyje galūne .com randame net 13 kartų mažiau nei .lt. Dar beveik dvigubai mažiau yra lietuviškų puslapių su galūne .eu. Visos kitos domenų pabaigos populiarios dar mažiau. Ketvirtoje vietoje turime .net, penktoje – .lv, šeštoje – .org, o septintoje – .de.

Įmonės, iki šiol neturinčios savo būstinės internete ir paklaustos apie tai, dažniausiai teisinasi savo verslo specifika (pvz., turime pastovius pirkėjus, dirbame tik vietos rinkoje, esame mažiukai), tačiau, kaip rodo praktika, jei yra poreikis verslą plėsti, be interneto svetainės ar bent puslapio išsiversti bus sunku.

Virtualūs įmonių adresai grasina virsti dar svarbesniais nei fiziniai. Keičiantis mūsų fizinio apsilankymo ir prekės „pačiupinėjimo“ įpročiams dažnai lietuviškų įmonių interneto svetainėse nė su žiburiu nerasi nurodyto fizinės buveinės adreso, tačiau labai tikėtina, kad el. paštas bus pateiktas. Valdžios kuluaruose vis dar vyksta diskusijos, ar leisti įmonėms vietoj fizinio adreso turėti tik virtualų – elektroninio pašto dėžutę.

Gmail valdo

„El. pašto adresai paprastai taipogi itin dažnai esti vyresni nei jais besinaudojanti įmonė, mat sukuriami šiai dar neįsisteigus, – teigia „Creditreform Lietuva“ vadovas, – todėl, kaip rodo el. pašto adresų, sutinkamų lietuviškame internete, analizė, itin dažnai Lietuvos įmonės naudojasi Google nemokamo pašto paslaugomis. Neretai įmonės, netgi atidariusios nuosavą interneto svetainę, ir toliau naudojasi paštu su domenu gmail.com. Antroje vietoje atsilikęs vos ne septyniskart, seka taip pat nemokamas yahoo.com paštas, toliau lietuviški pašto servisai takas.lt (beje, jau neveikiantis), one.lt ir inbox.lt. Šeštoje vietoje pagal dažnumą sutinkame rusišką nemokamo pašto svetainę mail.ru“.


Read more...

Rusijos įmonių skolos muša rekordus

2018-12-05
Collapse...